Tadžikų kalba

Tadžikų kalba
Tadžikų kalba (тоҷикӣ, تاجیکی‎, tojikí) – persų kalbos variantas, vartojamas Vidurinėje Azijoje. Tai indoeuropiečių kalba, priklausanti iranėnų kalbų grupei. Tadžikų kalbos varotojai daugiausia gyvena Tadžikistane ir vakarų Pakistane. Tai oficiali Tadžikistano kalba.

Tadžikų kalba išsivystė iš persų ir kartu su Afganistane vartojama dari priklauso rytų persų dialektams. Seniau ji buvo laikoma vietine persų kalbos tarme, vartota Vidurinės Azijos tadžikų etninės grupės. Kalba nutolo nuo Afganistane ir Irane vartojamos persų kalbos dėl valstybinių sienų ir rusų kalbos įtakos, nors Irane ar Afganistane gyvenantys žmonės, kurių gimtoji kalba – persų, lengvai supranta rašytinius tekstus tadžikų kalba.

Norminė kalba paremta šiaurės vakarų tadžikų tarmėmis, kurias dėl geografinio artumo paveikė uzbekų kalba.

Šalis
  • Tadžikija
    Tadžikistanas arba Tadžikija, oficialiai Tadžikistano Respublika – valstybė Vidurinėje Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Kirgizija, rytuose – su Kinija, pietuose – su Afganistanu, šiaurės vakaruose ir vakaruose – su Uzbekija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Dušanbė.

    Pirmieji gyventojai teritorijoje apsistojo apie 4000 metų pr. m. e. Vėliau teritorija buvo valdoma įvairių imperijų, daugiausia persų. Prieš m. e. įėjo į Baktrijos imperiją. VII a. arabai išplatino Islamą. Vėliau Tadžikistanas tapo viena iš Samanidų imperijos teritorijų. Iškilę Samarkando ir Bucharos miestai (dab. Uzbekija) buvo tadžikų kultūros centrais. Aukso Ordai užvaldžius Vidurinę Aziją, Tadžikistanas tapo Bucharos emyrato dalimi.
  • Uzbekija
    Uzbekistanas arba Uzbekija, oficialiai Uzbekistano Respublika  – valstybė Vidurinėje Azijoje. Vakaruose ir šiaurėje ribojasi su Kazachstanu, rytuose – su Kirgizija ir Tadžikija, pietryčiuose – su Afganistanu, pietvakariuose – su Turkmėnija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Taškentas.

    Uzbekija suskirstyta į 12 vilajetų (viloyatlar; vns. – viloyat), 1 autonominę respubliką (Karakalpakija) ir 1 miestą (shahar, Taškentas).